Naujausioje režisieriaus Beno Wheatley komedijoje „Sightseers“ galima dar kartą įsitikinti britiškos komedijos netikėtumais, kai pora, keliaujanti karavanais, gali būti ypač žiauri ir tuo pat metu juokinga.
Pagrindinė filmo herojė Tina – trisdešimtmetė moteris, baigusi šunų psichologijos mokslus. Ji gyvena nuobodžiame priemiestyje su savo nepakenčiama mama, kuri išgyvena dėl savo terjero Poppy netekties ir nepaliauja kaltinusi Tinos jo numarinimu. Capoeira šokių būrelyje Tina susipažįsta su Chrisu, kuris iš išvaizdos primena nuobodą ir, didžiuliam Tinos mamos nepasitenkinimui, jos dukrą išsiveža savaitės atostogų po Šiaurės Anglijos lankytinas vietas. Jau atvykus į pirmąjį muziejų pasirodo Chriso tamsioji pusė. Jį suerzina šiukšlę numetęs lankytojas, kuris jam dar parodo ir nepadorų gestą. Įsižeidęs Chrisas su visu karavanu nusitaiko į šiukšlintoją ir jį mirtinai sužaloja. Tinos tai nešokiruoja, dėl įvykio ji kaltina tik patį šiukšlintoją ir palaiko Chriso poelgį. Tolesnė filmo herojų kelionė paįvairinama erotiniais nuotykiais, pakeliui dar nužudant kelis sutiktus žmones. Vėliau prie jų kompanijos prisijungia ir mažas šuo – jie jį pavagia iš savo antrosios aukos ir pavadina „Banjo“. Dėl tokio dviprasmiško siužeto, kuriame susipina du visiškai skirtingi žanrai, – siaubo ir komedijos, gana sunku įvardyti bendrą filmo nuotaiką. Jį taip pat galima apibūdinti ir kaip savotišką kelionių dienoraštį, nes išsamiai pasakojama apie lankytinas Šiaurės Anglijos vietas, kurias aplanko ir filmo herojai. Vis dėlto visi filme maišomi stiliai nesukuria nereikalingos disharmonijos, o padeda sudaryti keisto ir juokingo kelionių filmo įspūdį. Galbūt dėl įvairių žanrų derinimo ši kino juosta sulaukia ir gana skirtingų kritikų įvertinimų. Vieniems tai pasirodė gan prastai sukurpta komedija, kiti filmą įvertino kaip vieną geriausių ir juokingiausių šių metų britiškų filmų.
Pagrindinė filmo herojė Tina – trisdešimtmetė moteris, baigusi šunų psichologijos mokslus. Ji gyvena nuobodžiame priemiestyje su savo nepakenčiama mama, kuri išgyvena dėl savo terjero Poppy netekties ir nepaliauja kaltinusi Tinos jo numarinimu. Capoeira šokių būrelyje Tina susipažįsta su Chrisu, kuris iš išvaizdos primena nuobodą ir, didžiuliam Tinos mamos nepasitenkinimui, jos dukrą išsiveža savaitės atostogų po Šiaurės Anglijos lankytinas vietas. Jau atvykus į pirmąjį muziejų pasirodo Chriso tamsioji pusė. Jį suerzina šiukšlę numetęs lankytojas, kuris jam dar parodo ir nepadorų gestą. Įsižeidęs Chrisas su visu karavanu nusitaiko į šiukšlintoją ir jį mirtinai sužaloja. Tinos tai nešokiruoja, dėl įvykio ji kaltina tik patį šiukšlintoją ir palaiko Chriso poelgį. Tolesnė filmo herojų kelionė paįvairinama erotiniais nuotykiais, pakeliui dar nužudant kelis sutiktus žmones. Vėliau prie jų kompanijos prisijungia ir mažas šuo – jie jį pavagia iš savo antrosios aukos ir pavadina „Banjo“. Dėl tokio dviprasmiško siužeto, kuriame susipina du visiškai skirtingi žanrai, – siaubo ir komedijos, gana sunku įvardyti bendrą filmo nuotaiką. Jį taip pat galima apibūdinti ir kaip savotišką kelionių dienoraštį, nes išsamiai pasakojama apie lankytinas Šiaurės Anglijos vietas, kurias aplanko ir filmo herojai. Vis dėlto visi filme maišomi stiliai nesukuria nereikalingos disharmonijos, o padeda sudaryti keisto ir juokingo kelionių filmo įspūdį. Galbūt dėl įvairių žanrų derinimo ši kino juosta sulaukia ir gana skirtingų kritikų įvertinimų. Vieniems tai pasirodė gan prastai sukurpta komedija, kiti filmą įvertino kaip vieną geriausių ir juokingiausių šių metų britiškų filmų.